Plagijavimas

Rengiant atsiskaitymo ar mokslinį darbą, naudojami įvairūs informacijos šaltiniai. Akademinėje aplinkoje tokia praktika yra priimtina ir turi teigiamą įtaką rengiamo darbo kokybei ir mokslo vystymuisi. Darbe turi būti aišku, kur yra darbo autoriaus mintys, o kur yra kitų autorių mintys ir idėjos, rastos kituose informacijos šaltiniuose (knygose, straipsniuose, internete). Žodiniai pranešimai konferencijų, seminarų ar paskaitų metu taip pat turi būti cituojami darbe, kaip ir spausdinta ar elektronine forma užfiksuota informacija. Darbe naudojant informaciją svarbu tai atlikti sąžiningai ir etiškai.

Plagijavimas - tai svetimo darbo pristatymas kaip savo paties. Plagijavimo samprata taikoma ne tik tekstinei informacijai, bet ir paveikslams, duomenims, garsinei informacijai ar kitokio formato informacijai. 

Daugelio užsienio šalių universitetuose svetimų minčių ir idėjų pateikimas, kaip savo paties yra vertinamas labai griežtai. Už svetimų darbų plagiavimą yra numatytos griežtos bausmės nuo žodinio ar rašytinio įspėjimo iki pašalinimo iš universiteto.

Aukštosios mokyklos absolventai, prieš gindami parengtą darbą, pasirašo deklaraciją, kurioje nurodo, kad darbas yra originalus ir autentiškas, t.y. kad jis nėra plagiatas.

Norint išvengti plagiavimo, būtina pateikti nuorodas į cituojamus šaltinius. Nuorodų pateikimas darbo tekste leidžia identifikuoti, koks šaltinis yra cituojamas. Visi cituojami šaltiniai įtraukiami į darbo pabaigoje pateikiamą literatūros sąrašą. Nuorodų į cituojamus šaltinius pateikimas leidžia darbą skaitantiems asmenims patikrinti faktus arba detaliau įsigilinti į darbe cituojamą informaciją.

Plagiatu laikomas ir to paties asmens parengtas darbas, jeigu jis pateikiamas kelių studijų dalykų atsiskaitymui.