Informacijos šaltinių citavimas

Informacijos šaltiniai cituojami akademiniais, praktiniais ir teisiniais tikslais.

  1. Darbo autorius rengdamas darbą siekia parodyti, kad yra gerai susipažininęs su nagrinėjama tema ir naudoja tinkamus informacijos šaltinius. Informacijos šaltinių citavimas leidžia pagrįsti darbe nagrinėjamas idėjas.
  2. Darbe cituojami ir literatūros sąraše pateikti šaltiniai leidžia atlikti paiešką pagal cituojamus dokumentus ir surasti darbe naudojamus informacijos šaltinius. Tai naudinga darbą skaitantiems asmenims ir pačiam darbo autoriui, kad jis galėtų greitai surasti naudotus informacijos šaltinius.
  3. Tinkamas informacijos šaltinių citavimas leidžia išvengti plagiavimo.

Informacijos šaltinių citavimą reglamentuoja "Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas" (2006 m. redakcija). Šio įstatymo 21 straipsnyje teigiama, kad "leidžiama atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto". Naudojant kitų autorių kūrinius darbe, turi būti nurodoma autoriaus pavardė ir informacijos šaltinis, iš kurio citata yra paimta. Jeigu šaltinyje autorius nėra nurodytas, tuomet būtina nurodyti šaltinio pavadinimą. Cituojant gerai žinomų autorių kūrinius, kurie buvo atgaminami daugelyje šaltinių, galima nenurodyti iš kurio konkretaus šaltinio paimta citata.

Darbe cituojami literatūros šaltiniai turi atsispindėti tekste, o taip pat turi būti surašyti darbo pabaigoje esančiame literatūros sąraše. Jame šaltiniai gali būti surašyti jų naudojimo tekste tvarka arba abėcėlės seka. Informaciją apie naudotus informacijos šaltinius reikia registruoti labai tiksliai.