Nuorodų pateikimas tekste

Nuorodos pateikimo tikslas - nurodyti naudojamų minčių, idėjų, faktų autorių/ius ir informacijos šaltinį. Darbe naudojamos kitų autorių mintys gali būti pateikiamos keliais būdais:

1. Pateikti tikslius autoriaus žodžius. Trumpa citata pateikiama kabutėse. Jeigu citata yra ilga, ji pateikiama naujoje eilutėje atskiru paragrafu. Visas paragrafas atitraukiamas nuo dokumento paraštės, be to dažniausiai naudojamas mažesnis šriftas. Jeigu citatoje praleidžiama dalis autoriaus pateikto teksto, tuomet ta vieta pažymima laužtiniais skliaustais [ ]. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad labai dažnas kabutėse pateiktų tikslių citatų naudojimas, sudaro įvaizdį, kad darbo autorius nagrinėjamu klausimu neturi labai aiškios savo nuomonės.

2. Pateikiamos perfrazuotos kitų autorių mintys. Jeigu darbe pateikiamas idėjas ar faktus reikia argumentuoti ir pagrįsti kitų autorių mintimis, jas galima pateikti perpasakojant jų turinį kitais žodžiais. Pagrindinis tokio citavimo reikalavimas, kad nebūtų iškreiptos autorių pateiktos mintys. Galima naudoti sinoniminius žodžius, keisti žodžių tvarką, teigiamą formą keisti neigiama forma, aktyvią formą - pasyvia ir pan.

3. Apibendrinimas. Šis kitų autorių minčių pateikimo būdas naudojamas tuomet, kai darbe pateikiamos keliuose informacijos šaltiniuose surastos autorių mintys. Apibendrinant keleto autorių mintis gali būti pateikiamos tikslios citatos, pateikiant jas kabutėse, arba perfrazuoti autorių žodžiai.

Cituojant informacijos šaltinius, nuoroda į cituojamą šaltinį pateikiama tekste arba pridedama puslapio, skyriaus ar viso teksto pabaigoje. Naudojami keli nuorodų pateikimo tekste variantai:

Pirmasis variantas: Tekste pateikiamas cituojamo dokumento pirmasis elementas ir skelbimo data. Tekste lenktiniuose skliaustuose nurodoma cituojamo autoriaus pavardė ir metai (pvz., Jonaitis, 1990), o darbo pabaigoje literatūros sąraše įtrauktos bibliografinės nuorodos išdėstomos abėcėlės tvarka. Jeigu autoriaus pavardė yra sakinio dalis, tuomet skliausteliuose nurodomi metai. Jeigu informacijos šaltinio autorius yra kolektyvinis autorius arba jo nėra, tuomet skliausteliuose pateikiamas kolektyvinis autorius arba antrašė ir metai. Tekste pateikiant tikslia citatą iš ciuotuojamo šaltinio, ji rašoma tarp kabučių ir nurodomas puslapio numeris. Jei tokį patį pirmąjį elementą turi keli dokumentai, jie atskiriami mažosiomis raidėmis (a, b, c ir t.t.) po metų  tuose pačiuose skliaustuose.

Pavyzdys:

Nuoroda tekste: Šiuolaikiniame universitete studentams suteikiama daugiau autonomijos ir atsakomybės už mokymosi rezultatus (Boekaerts 1999). ...

Literatūros sąrašas straipsnio ar knygos gale:

BOEKAERTS, M. Self-regulated learning: Where we are today. International Journal of Eductional Research, 1999, nr. 31, p. 443-551.

Antrasis variantas: Tekste pateikiama išnaša, o puslapio apačioje, skyriaus ar leidinio pabaigoje pateikiamas šaltinio bibliografinis aprašas.

Pavyzdys:

Nuoroda tekste: Šiuolaikinė mokymosi paradigma1 atskleidžia mokytojo ir besimokančiojo santykį ugdymo procese.

Išnaša puslapio apačioje:

-------------------------------------------------------------------

1 BOWDEN, J.; MARTON, F. The University of Learning. London: Kogan Page, 1998. ISBN 0-7494-2292-0.

Trečiasis variantas: Tekste pateikiama skaitmeninė nuoroda į numeruotą naudotų informacijos šaltinių sąrašą, esantį darbo gale. Skaitmeninės nuorodos pateikiamos laužtiniuose skliaustuose.

Pavyzdys:

Išnaša tekste: Šiuolaikiniame universitete studentams suteikiama daugiau autonomijos ir atsakomybės už mokymosi rezultatus [1]. Bibliografinių nuorodų sąrašas straipsnio ar knygos gale:

1. BOEKAERTS, M. Self-regulated learning: Where we are today. International Journal of Eductional Research, 1999, nr. 31, p. 443-551.