Pusiau formali (interaktyvi) mokslinė komunikacija

Vis labiau populiarėja interaktyvios mokslinės komunikacijos priemonės (elektroninis paštas, elektroninės konferencijos, virtualios diskusijos ir kt.), kurios gyvuoja informacinių technologijų dėka (Informacinio raštingumo kursai 1999). Šių priemonių pranašumai:

  1. bendradarbiavimas tarp mokslininkų yra neapribotas geografiniu ir laiko aspektu, t.y. nepriklauso nuo vietos, atstumo ir laiko;
  2. lengva persiųsti dokumentus;
  3. dokumentus galima atsispausdinti arba išsaugoti;
  4. tomis pačiomis priemonėmis galima analizuoti gautus dokumentus, konsultuotis, recenzuoti ir diskutuoti.

Pusiau formalios mokslinės komunikacijos priemonių pagrindinis trūkumas, kad ne visuomet užtikrinama informacijos kokybė ir patikimumas. Šios komunikacijos priemonės susijusios su besivystančia interaktyvia moksline komunikacija. Visos mokslinės komunikacijos rūšys ir priemonės tarpusavyje yra susijusios ir sudaro bendrą, integruotą mokslinės komunikacijos sistemą.

 Vis labiau populiarėja pusiau formalios mokslinės komunikacijos priemonės (elektroninis paštas, elektroninės konferencijos, virtualios diskusijos ir kt.), kurios gyvuoja informacinių technologijų dėka (Informacinio raštingumo kursai 1999). Šių priemonių pranašumai:

  1. bendradarbiavimas tarp mokslininkų yra neapribotas geografiniu ir laiko aspektu, t.y. nepriklauso nuo vietos, atstumo ir laiko;
  2. lengva persiųsti dokumentus;
  3. dokumentus galima atsispausdinti arba išsaugoti;
  4. tomis pačiomis priemonėmis galima analizuoti gautus dokumentus, konsultuotis, recenzuoti ir diskutuoti.

Pusiau formalios mokslinės komunikacijos priemonių pagrindinis trūkumas, kad ne visuomet užtikrinama informacijos kokybė ir patikimumas. Šios komunikacijos priemonės susijusios su besivystančia interaktyvia moksline komunikacija. Visos mokslinės komunikacijos rūšys ir priemonės tarpusavyje yra susijusios ir sudaro bendrą, integruotą mokslinės komunikacijos sistemą. 

Interaktyvioji mokslinė komunikacija yra susijusi su šiuolaikinėmis informacijos ir komunikacijos sistemomis (informacinėmis technologijomis, elektronine leidyba, duomenų bazėmis, skaitmeninėmis bibliotekomis ir kt.), todėl ji gali susieti formalios ir neformalios komunikacijos priemones į vieną visumą.

Interaktyvios mokslinės komunikacijos pranašumai:

  1. Gali būti kuriami ir platinami įvairūs duomenys: formalios ir neformalios komunikacijos priemonės, įvairių rūšių dokumentai, hiperdokumentai, multimedijos dokumentai, kompiuterinės programos, galimybė pasirinkti dokumentus pagal vartotojo individualius poreikius;
  2. Metaduomenų pritaikymas duomenų paieškai: turinio ir struktūros pasirinkimas pagal individualius poreikius, anotacijos ir komentarai, visų dokumentų rūšių klasifikacija, formalių dokumentų ar jų dalių citavimas, neformalių dokumentų citavimas;
  3. Efektyvūs mokslinės komunikacijos procesai: efektyvus, greitas ir nuoseklus dokumentų pateikimas ir recenzavimo sistema; efektyvi ir veiksminga leidybos politika; galimybė pasirinkti kalbą; galimybė naudotis nuorodų sistema, susijusia su išoriniais šaltiniais; visatekstė paieška; individualus ir grupinis darbas, daugiakryptė komunikacija; ryšys tarp formalios ir neformalios komunikacijos.

Interaktyvios mokslinės komunikacijos trūkumai:

  1. Ne visi mokslininkai moka ar nori naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis;
  2. Ne visi mokslininkai žino šiuolaikines informacijos paieškos sistemas ir jų galimybes;
  3. Vangiai diegiamos šiuolaikinės elektroninės leidybos, informacijos platinimo ir mokslinės informacijos vertinimo sistemos.

Interaktyvios mokslinės komunikacijos pranašumai atsiskleidžia palyginus, pvz., tradicinį mokslinio dokumento gavimo būdą su šiuolaikiniais dokumentų gavimo būdais ir mokslininkų dalyvavimą tradicinėje ir interaktyvioje mokslinėje konferencijoje.