Atviros prieigos žurnalai

Atviros prieigos žurnalai moksliniai elektroniniai visateksčiai žurnalai internete, kurie teikia nemokamą prieigą prie publikacijų.

Šie žurnalai turi atitikti atviros prieigos iniciatyvos keliamus akademinės kokybės (žurnalai turi būti redaguojami ir recenzuojami, periodiškai leidžiami ir turėti ISSN numerį ir t.t.) bei technologinio pateikimo reikalavimus (pvz. standartinis metaduomenų naudojimas). Dažniausiai mokslinių straipsnių autoriams paliekama teisė pateikti savo publikacijas į institucines talpyklas ar viešinti asmeninėje interneto svetainėje.

Atviros prieigos žurnalų leidyba gali užsiimti komerciniai (pvz., BioMed Central, BMC) ir nekomerciniai leidėjai (pvz., Public Library of Science, PloS). Šių žurnalų leidyba gali subsidijuoti universitetai ar profesinės sąjungos. Straipsnio įtraukimo į dokumentų talpyklas, recenzavimo ir redagavimo mokesčius gali mokėti patys mokslininkai (publikacijų autoriai) arba jų rėmėjai (pvz., universitetai, paramos fondai ir kt.). Mažiau negu pusė (47 proc.) atviros prieigos žurnalų leidybai yra taikomas šis mokestis. Žurnalų leidybai reikalingos mažesnės lėšos, jeigu pajamos gaunamos iš kitų publikacijų, reklamos, papildomų paslaugų (Suber 2006).

Dažnai mokslininkai bei specialistai naudoja spalvų kodus ir išskiria „auksinį“ mokslinių publikacijų prieigos kelią, kai straipsniai publikuojami atviros prieigos žurnaluose, ir „žaliąjį“ kelią, kai straipsniai publikuojami ne atviros prieigos žurnaluose, bet autoriams suteikiama galimybė pateikti straipsnį į atviros prieigos archyvą. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis tik 5 proc. žurnalų yra „auksiniai“ ir net 90 proc. yra „žalieji“ žurnalai. Tačiau tik 10-20 proc. straipsnių iš šių žurnalų yra pateikiami archyvavimui (Suber 2006).

Pasaulyje tradicinių mokslinių žurnalų (visų mokslo sričių ir kalbų) yra apie 24 tūkst., per metus jie išspausdina apie 2,5 mln. straipsnių. Atviros prieigos žurnalų tėra per 2500, jie per metus išspausdina apie 80 tūkst. straipsnių. Tačiau šie skaičiai sparčiai auga. Lundo universitete atvirosios prieigos žurnalų kataloge Directory of Open Access Journals (http://www.doaj.org/) kaupiami nemokami, visateksčiai ir patikrintos kokybės moksliniai žurnalai įvairiomis kalbomis ir iš įvairių sričių. Šiame kataloge galima ne tik žurnalų, bet ir straipsnių paieška. 

Žinomiausių pasaulyje leidėjų prisijungimas prie atviros prieigos iniciatyvos, valstybinių ir mokslo institucijų pritarimas šiai iniciatyvai sudaro sąlygas užtikrinti atviros prieigos žurnalų kokybę. Mitą, kad atvira prieiga skatina prastą kokybę, galima paneigti palyginus atviros prieigos žurnalų ir tradicinių žurnalų svorio koeficientus (Impact Factor), suteikiamus Institute for Scientific Information (ISI) duomenų bazėje. 2004 metais 20 proc. visų atviros prieigos žurnalų buvo indeksuojami ISI duomenų bazėje. 239 atviros prieigos žurnalų sudarė apie tris procentus visų Web of Science žurnalų ir vieną procentą visų ISI Web of Knowledge 20 000 žurnalų (The Impact of Open Access Journals 2004).

Mokslininkai jau keletą metų analizuoja tradicinių ir atviros prieigos žurnalų straipsnių skaitomumo bei citavimo rezultatus ir pateikia vienareikšmes išvadas – atviros prieigos žurnalų straipsniai yra kelis kartus dažniau skaitomi ir cituojami negu tradicinių prenumeruojamų mokslinių žurnalų. Diskutuojama net apie galimus pokyčius mokslinių publikacijų vertinimo sistemoje. Kai kurie mokslininkai teigia, kad mokslinės publikacijos turėtų būti vertinamos, atsižvelgiant į jų panaudą, skaitomumą, o ne tik žurnalo svorio koeficientą (Hornbostel 2006).