Butų ekologinės problemos
Butuose bei individualiuose namuose, namų aplinkoje žmogus praleidžia
daugiau kaip pusę savo gyvenimo. O dalis populiacijos, kūdikiai, maži vaikai,
seneliai beveik visą savo gyvenimo dalį. Infekcinės, lėtinės ir aplinkos
faktorių sukeltos ligos yra žymiai dažnesnės tiems individams, kurie gyvena
perpildytose, mažai vėdinamose, neatitinkančiuose higieninių reikalavimų
patalpose. Tokiose sąlygose žmogaus organizmą veikia eilė kenksmingų
faktorių: buitinis triukšmas, netinkamas apšvietimas ir ventiliacija,
mikroskopiniai vabzdžiai ir graužikai, bei daugybė orą teršiančių medžiagų.
Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs teršalai, jos
nelengvai pašalinamos iš aplinkos. Kartais šių teršalų koncentracija yra
viršijama 200 500 %. Kadangi didelė laiko dalis yra praleidžiama
patalpose, tai gali sąlygoti nemažą riziką žmonių bei visuomenės
sveikatai. Rizikos laipsnis priklauso nuo pastatų tipo, ventiliacinės
sistemos, teršalų šaltinių, sudėties bei cheminių savybių. Dažniausi
nusiskundimai yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, padidintas
nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, padidintas nervinis
dirglumas. Kaip efektus, sąlygotus ilgalaikio poveikio, minimi: galimas nervų
sistemos pažeidimas bei onkologinių susirgimų vystymasis.
Amžius yra pagrindinis faktorius, kuris apsprendžia individo pažeidžiamumą.
Labiausiai pažeidžiamos yra dvi amžiaus grupės:
- jauni asmenys iki 10 metų amžiaus;
- vyresni nei 65 metų asmenys.
Pagrindinės šio pažeidžiamumo priežastys yra kelios: daug laiko praleidžiama
namuose, imuninės sistemos būklė, medikamentų vartojimas, lėtinės ligos.
Mažiems vaikams yra nustatytas ryšys tarp vaiko svorio bei teršalo
koncentracijos. Todėl vaikų organizmas yra ypatingai greitai pažeidžiamas.
Toliau skaitykite:
|
