Prieð pradëdami nagrinëti duomenø organizavimà, apibrëðime duomenø elemento (DE) sàvokà. DE vadinsime minimalià prasmingà duomenø dalá. Kaip minëta, DB duomenys saugomi ne bet kaip, o kaip susietø tarpusavyje DE visuma, t. y. joje turi bûti nustatyti ryðiai tarp ávairiø DE. Toks duomenø sruktûros pateikimo bûdas daþnai vadinamas duomenø modeliu. Já patogu grafiðkai vaizduoti ovalinëmis diagramomis. Tokiose diagramose DE vaizduojami ovalais, kuriø viduje uþraðomas DE vardas, o ryðiai vaizduojami linijomis (þr. 1 pav.).

1 pav. Duomenø vaizdavimas ovaline diagrama

1 pav. diagramoje yra du DE , o kiekvienas DE gali turëti daug reikðmiø. Pvz., DE „Studentas” gali turëti reikðmes: «JONAITIS J», «PETRAITIS P» ir kt., DE „Stipendija” - 0, 200 ir kt.

Yra du pagrindiniai ryðiø tarp DE tipai. Pirmasis - tai vadinamasis ryðys „vienas su vienu”, arba paprastas ryšys. Sakoma, jog tarp DE „A” ir „B” egzistuoja paprastas ryðys, jeigu bet kuriuo momentu kiekvienà „A” reikðmæ atitinka tik viena „B” reikðmë. Toks ryðys vaizduojamas paprasta rodykle (þr. 2 pav.). Ðiuo atveju sakoma, kad „A” identifikuoja „B”.

2 pav. Ryðio „vienas su vienu” pavyzdys

Antras tipas - tai vadinamasis ryðys „vienas su daugeliu” arba sudëtingas ryðys. Tarp DE „A” ir „B” egzistuoja sudëtingas ryðys, jeigu bet kuriuo momentu vienà „A” reikðmæ atitinka kelios „B” reikðmës. Toks ryðys vaizduojamas dviguba rodykle (þr. 3 pav.).

3 pav. Ryðio „vienas su daugeliu” pavyzdys

Tarp bet kuriø dviejø DE daþnai egzistuoja abipusis ryðys. Pavyzdþiui, jei DE yra „Vyras” ir „Moteris”, tai tarpusavio ryšys tarp jø gali atspindëti santuokos formà (þr. 4 pav.).

4 pav. Galimi ryðiø tarp DE „Vyras” ir „Moteris” variantai

Pirmuoju (a) atveju 4 pav. vaizduojama tradicinë krikðèioniðka santuokos forma, antruoju (b) atveju - daugpatystë, treèiuoju (c) - daugvyrystë, ketvirtuoju (d) - grupinë santuoka.

Kitame pavyzdyje pateikiama ovalinë diagrama su gausesniais DE ir ryðiais tarp jø (þr. 5 pav.).

5 pav. Duomenys apie skyriaus tarnautojus ir jø ryðiai

Ðioje diagramoje vaizduojami ne visi galimi ryðiai tarp DE. Èia, pavyzdþiui, nematyti sudëtingo ryðio „Alga” - „Tarnautojas” (o be tokio ryðio nebûtø galima atsakyti ðtai á toká vartotojo klausimà „Kokie tarnautojai gauna algà, didesnæ negu 1000 litø?”).

Jeigu yra N skirtingø DE, tai tarp jø galimi N* (N-1) ryðiai. Todël didelëse DB, kuriose bûna ðimtai ar tûkstanèiai DE, ryðiø skaièius be galo iðaugtø (pvz., jei N=1000, tai ryðiø skaièius siektø milijonà). Norint sumaþinti ryðiø skaièiø, DE jungiami á grupes. Tokios DE grupës vadinamos áraðais. Áraðø struktûrà taip pat galima pavaizduoti ovalinëmis diagramomis (þr. 6 pav.). Konkretaus áraðo struktûros pavyzdys pateiktas 7 pav.

6 pav. Bendras áraðo ovalinës diagramos pavidalas

7 pav. Áraðo vaizdavimo ovaline diagrama pavyzdys

Áraðe yra bent vienas DE (ar jø rinkinys), kurio visos reikðmës yra nepasikartojanèios, t. y. jo reikðmës vienareikðmiðkai identifikuoja kitas áraðo reikðmes. Toks DE (ar jø rinkinys) vadinamas raktu. Kiti (neraktiniai) DE vadinami atributais (þr. 6 pav.). Jei raktas susideda ið keliø DE, jis vadinamas sudëtiniu. Sudëtinis raktas apdorojant duomenis traktuojamas kaip vienas DE ir diagramoje vaizduojamas vienu ovalu. 8a pav. parodytas sudëtinis raktas „Programuotojas”+„Programos Nr.”.

8 pav. Sudëtiniø ir galimø raktø pavyzdys

Áraðas gali turëti kelis raktus, vadinamus galimais raktais. 8 pav. diagramoje yra du galimi raktai - „Programuotojas”+„Programos Nr.” ir „Programuotojas”+„Programos pavadinimas”. Vienas ið galimø raktø yra pirminis raktas (faktiðkai naudojamas DE identifikacijai), o kiti - alternatyvieji raktai (raktai-kandidatai).

Pirminiam raktui DE reikia parinkti taip, kad ið anksto bûtø þinomas jø ágyjamø reikðmiø diapazonas, o DE jame bûtø kuo maþiau. Labai pabrëþtina rakto savybë yra jo pertekliðkumo nebuvimas: ið rakto, kurá sudaro keli DE, negalima iðmesti jokio DE (to rakto nesuardant). Áraðo rakto svarba didelë - juo galime atskirti DE vienà nuo kito, pagal já nustatoma áraðo vieta atmintyje.

Panaðiai kaip DE, á grupes sujungiami ir áraðai. Áraðø su tarpusavio ryðiais visuma sudaro DB. Jos sudarymo metu labai svarbu tai, kaip sugrupuojami DE, t. y. kokie DE surenkami á vienà áraðà, kokie parenkami raktai ir kaip tarp áraðø nustatomi ryðiai.

Ryðiai tarp skirtingø áraðø vaizduojami rodyklëmis tarp tø áraðø raktø - taip gaunamas DB rodyklinis modelis, kitaip tariant, DB struktûros diagrama. DB, rezervuojanèios lëktuvø bilietus, diagramos pavyzdys parodytas 9 pav.

9 pav. DB struktûros ovalinës diagramos pavyzdys

Kompaktiðkesnis áraðo ir DB struktûros vaizdavimo bûdas yra staèiakampë diagrama. Tokioje diagramoje DE vaizduojami staèiakampiais, o áraðai - staèiakampiø blokais. Raktiniai DE pabraukiami. 10 pav. pateikiama staèiakampë diagrama, gauta ið 9 pav. parodytos ovalinës diagramos.

10 pav. DB struktûros staèiakampës diagramos pavyzdys