3. Išlaidų valdymas >> 3.5 Investicinė sąskaita

Papildomam skaitymui

Ištrauka iš knygos. Clason S. George, Turtingiausias Babilono žmogus, „Trigrama“ 1998.

SEPTYNI VAISTAI PLONAI PINIGINEI

Babilono šlovė truko ilgai. Per šimtme­čius mus pasiekė jo kaip turtingiausio miesto reputacija ir garsas apie pasakiškus lobius.

Tačiau taip buvo ne visada. Babilono turtai buvo jo žmo­nių išminties rezultatas. Pirmiausia jie turėjo išmokti, kaip tapti turtingais.

Kai didysis Karalius Sargonas grįžo į Babiloną sumušęs savo priešus elamitus, jis atsidūrė keblioje padėtyje. Kara­liškasis patarėjas valdovui ją paaiškino taip:

- Po daugelio metų didžio mūsų tautos klestėjimo, kurį lėmė jūsų didenybės pastatyti puikūs drėkinimo kanalai bei didingos šventyklos dievams, dabar, kai šie darbai baigti, žmonės, atrodo, nebesugeba pragyventi.

Darbininkai neturi darbo. Pirkliams trūksta pirkėjų. Žemdirbiai nesugeba parduoti savo derliaus. Žmonėms ne­užtenka aukso maistui nusipirkti.

- Bet kur dingo visas tas auksas, kurį išleidome šiems didžiuliams patobulinimams? - paklausė Karalius.

- Bijau, kad jis atsidūrė pas kelis labai turtingus miesto žmones, - atsakė patarėjas. - Jis pratekėjo tarp daugelio mūsų žmonių pirštų taip greitai, kaip ožkos pienas per koštuvą. Dabar, kai aukso srautas liovėsi tekėjęs, daugelis mū­sų žmonių neturi parodyti, ką uždirbę.

Karalius kurį laiką mąstė. Po to tarė:

- Kodėl saujelė žmonių sugebėjo sukaupti visą auksą?

- Nes jie žinojo, kaip tai padaryti, - atsakė patarėjas. -Niekas negali smerkti žmogaus, kuriam pasisekė, nes jis ži­nojo, kaip tą sėkmę pasiekti. Ir niekas negali teisėtai atimti iš žmogaus tai, ką jis sąžiningai uždirbo, kad atiduotų ma­žiau sugebantiems žmonėms.

- Bet kodėl gi negalėtų visi žmonės žinoti, kaip kaupti auksą, ir patys tapti turtingi bei klestintys? - paklausė Karalius.

- Tai visiškai įmanoma, jūsų didenybe. Bet kas gi juos išmokys? Juk ne šventikai, kurie visiškai neišmano, kaip kaupti pinigus.

- O kas geriausiai mūsų mieste žino, kaip praturtėti, patarėjau? — paklausė Karalius.

- Pats klausimas jau yra atsakymas, jūsų didenybe. Kas sukaupė didžiausią turtą Babilone?

- Gerai pasakyta, mano gabusis patarėjau. Tai Arkadas. Jis - turtingiausias Babilono žmogus. Rytoj atvesk jį pas mane.

Kitą dieną, kaip Karalius ir liepė, Arkadas stojo priešais jį: nežiūrint jo septyniasdešimties metų — tiesus ir žvalus.

- Arkadai, - prabilo Karalius, - ar tiesa, kad tu turtingiausias Babilono žmogus?

- Taip sakoma, jūsų didenybe, ir niekas dėl to nesigin­čija.

- Kaip tu tapai toks turtingas?

- Išnaudodamas galimybes, kurių turi visi mūsų pui­kaus miesto gyventojai.

- Iš pradžių tu nieko neturėjai?

- Tik didžiulį troškimą praturtėti. Be jo, nieko.

- Arkadai, — tęsė Karalius, - mūsų miestas atsidūrė la­bai apgailėtinoje padėtyje, nes tik nedaugelis žino, kaip įgyti turtą ir sutelkti jį savo rankose, o masė miestelėnų nenu­tuokia, kaip išlaikyti jų gautą aukso dalį. Aš trokštu, kad Babilonas būtų turtingiausias pasaulio miestas. Todėl jis turi būti daugelio turtingų žmonių miestas. Taigi mes turi­me išmokyti visus žmones, kaip praturtėti. Sakyk, Arkadai, ar yra kokia nors praturtėjimo paslaptis? Ar jos galima iš­mokti?

- Taip, jūsų didenybe. To, ką žino vienas žmogus, gali­ma išmokyti daugelį.

Karaliaus akys sužibo.

- Arkadai, tu kalbi žodžius, kuriuos aš norėjau išgirsti. Ar tu pasiaukosi šiam didžiam tikslui? Ar išdėstysi savo pažinimą mokytojų mokykloje, kad kiekvienas iš jų mokytų kitus, kol bus pakankamai išlavintų ir galinčių aiškinti šias tiesas kiekvienam to vertam mano valdų žmogui?

Arkadas nusilenkė ir atsakė:

- Aš - nuolankus tarnas ir klausau įsakymų. Mielai perteiksiu visą savo pažinimą, kad geriau gyventų mano arti­mieji ir būtų šlovė mano Karaliui. Tegul tavo puikusis patarėjas surenka man šimto žmonių grupę, ir aš supažindinsiu juos su tais septyniais vaistais, kurie pripildė mano piniginę, kitados buvusią kukliausia Babilone.

Po keturių dienų Karaliaus įsakymu išrinktasis šimtas susirinko didžiojoje Mokymosi Šventyklos salėje ir susėdo puslankiu ant spalvingų žiedų. Arkadas atsisėdo prie nedi­delės pakylos, ant kurios skleisdama keistą ir malonų kvapą rūko šventoji lempa.

- Štai turtingiausias Babilono žmogus, - Arkadui paki­lus sušnibždėjo vienas mokinys ir kumštelėjo savo kaimy­nui. — Jis tik žmogus, netgi toks pat kaip mes visi.

- Kaip klusnus mūsų didžiojo Karaliaus pavaldinys, - pra­dėjo Arkadas, - aš stoviu prieš jus šioje tarnyboje. Kadangi kitados buvau vargšas jaunuolis, kuris labai troško aukso, ir kadangi radau žinių, kurios suteikė galimybę jį įsigyti, Ka­ralius prašo, jog perteikčiau savąjį pažinimą ir jums.

Savosios laimės pradėjau siekti labai kukliai. Neturėjau tokių privalumų, kuriais džiaugiatės jūs ir visi Babilono gy­ventojai. Pirmasis mano lobio sandėlis buvo stipriai nune­šiota piniginė. Aš neapkenčiau jos nenaudingo tuštumo. Aš troškau, kad ji būtų apvali ir pilna, kad joje skambėtų auk­siniai. Todėl ieškojau visų įmanomų vaistų tuščiai pinigi­nei. Radau septynis.

Jums, susirinkusiems prieš mane, aš papasakosiu apie tuos septynis vaistus, kuriuos rekomenduoju visiems daug aukso trokštantiems žmonėms. Kasdien septynias dienas aš aiškinsiu apie vieną iš septynių vaistų. Atidžiai klausykite žinios, kurią perduosiu. Ginčykitės su manimi. Aptarinėkite ją tarpusavyje. Uoliai išmokite šias pamokas, kad ir jūs galėtumėte pasėti savo piniginėje turto sėklą. Pirmiausia kiekvienas iš jūsų turi išmintingai pradėti kurti savąją lai­mę. Ir tik tada, kai būsite kompetentingi patys, galėsite tų tiesų mokyti kitus.

Aš paprastais būdais mokysiu jus, kaip pripildyti savo pinigines. Tai pirmoji pakopa į turto šventyklą, ir joks žmo­gus negalės lipti aukščiau tvirtai nepastatęs savo kojos ant šio pirmojo laiptelio.

Taigi dabar apsvarstysime pirmąjį vaistą.

PIRMASIS VAISTAS   Tepradeda pilnėti tavo piniginė

Arkadas kreipėsi į susimąsčiusį Vyrą antroje eilėje:

- Mano gerasis drauge, kokiu amatu tu užsiimi?

- Aš, — atsakė žmogus, — esu raštininkas ir raižau įrašus molinėse lentelėse.

- Aš pats būtent tokiame darbe uždirbau savo pirmuo­sius varinius pinigėlius. Taigi tu turi tą pačią galimybę kur­ti savąją gerovę.

Jis prabilo į dar toliau sėdintį rausvaveidį žmogų:

- Prašau, pasakyk ir tu, kaip uždirbi sau duoną.

- Aš esu mėsininkas, — atsakė žmogus. — Perku ūkinin­kų užaugintus ožius, paskerdžiu juos ir mėsą parduodu šei­mininkėms, o odas - sandalų siuvėjams.

- Kadangi tu taip pat dirbi ir uždirbi, turi visas galimy­bes sėkmingai įgyti tai, ką turiu aš.

Taip Arkadas toliau aiškinosi, kuo kiekvienas žmogus verčiasi. Baigęs klausinėti, jis tarė:

- Taigi, mano mokiniai, galite matyti, jog yra daugybė amatų ir darbų, kur žmogus gali uždirbti. Kiekvienas iš už­darbio būdų yra aukso versmė, kurios dalį darbininkas savo darbais nukreipia į savo piniginę. Todėl į kiekvieno iš jūsų piniginę plaukia monetos — didelės ar mažos, priklausomai nuo jūsų sugebėjimų. Argi ne taip?

Jie sutiko, kad taip ir yra.

- Tada, - tęsė Arkadas, - jeigu kiekvienas iš jūsų trokšta sukurti savąją gerovę, argi nebūtų išmintinga pradėti panaudojant tą turto šaltinį, kuris jau yra?

Jie vėl sutiko.

Tada Arkadas atsisuko į kuklų žmogų, kuris pasisakė esąs prekiautojas kiaušiniais.

- Kas ilgainiui atsitiks, jeigu tu paimsi vieną iš savo krep­šių ir kiekvieną rytą įdėsi į jį dešimt kiaušinių, o kiekvieną vakarą paimsi iš jo devynis?

- Praėjus kuriam laikui, jis Bus pilnas.

-  Kodėl?

-  Nes kiekvieną dieną įdėsiu vienu kiaušiniu daugiau, negu išimsiu.

Arkadas šypsodamasis atsigręžė į klasę.

- Ar čia kas nors turi tuščią piniginę?

Iš pradžių jie, atrodė, pralinksmėjo. Paskui pradėjo kva­totis. Galiausiai juokdamiesi pamojavo savo piniginėmis.

— Gerai, — tęsė Arkadas. — Dabar papasakosiu apie pirmąjį vaistą, kurį atradau, kad išgydyčiau ploną piniginę. Daryk būtent tai, ką siūliau prekiautojui kiaušiniais. Iš kiek­ vienų dešimties monetų, kurias įsidedi į savo pinigine, išimk išlaidoms tik devynias. Tavo piniginė iš karto pradės storėti, ir tu maloniai jausi rankoje jos augantį svorį, o tavo siela bus patenkinta.

Nesišaipykite iš šių žodžių dėl jų paprastumo. Tiesa visa­da paprasta. Sakiau, jog papasakosiu, kaip susikroviau savą­jį turtą. Tai buvo mano pradžia. Aš taip pat turėjau ploną piniginę ir keikiau ją, nes ji negalėjo patenkinti mano troš­kimų. Tačiau kai pradėjau iš jos išiminėti tik devynias dalis iš dešimties tų, kurias įdėjau, ji ėmė storėti. Taip bus ir su jūsiškėmis.

Dabar pasakysiu keistą tiesą, kurios negaliu paaiškinti. Kai lioviausi išleidinėjęs daugiau kaip devynis dešimtada­lius savo uždarbio, sugebėjau lygiai taip pat gerai išsiversti. Nejaučiau didesnės stokos negu anksčiau. Be to, netrukus monetos pradėjo plūsti man lengviau negu iki to laiko. Tai, žinoma, dievų dėsnis, kad auksas lengviau pasiekiamas tam, kuris išlaiko ir neišleidžia tam tikros savo pajamų dalies. Ir priešingai, auksas vengia to, kurio piniginė tuščia.

Ko tu labiausiai trokšti? Ar tai yra kasdieninių norų pa­tenkinimas - brangenybės, truputis brangių papuošalų, geresni drabužiai, daugiau maisto; dalykai, kurie greitai pra­eina ir užsimiršta? Ar tai pastovi nuosavybė — auksas, žemės, bandos gyvulių, prekyba, pajamas duodantys indėliai? Mo­netos, kurias išimi iš savo piniginės, tenkina pirmuosius no­rus. Monetos, kurias palieki — antruosius.

Štai, mano mokiniai, pirmasis vaistas, kurį atradau savo tuščiai piniginei: „Iš kiekvienų dešimties monetų, kurias įside­du į savo piniginę, išleisti turiu tik devynias". Aptarkite tai tarpusavyje. Jeigu kuris nors įrodysite, jog tai netiesa, pasa­kykite man iki rytdienos, kai vėl susitiksime.

ANTRASIS VAISTAS   Kontroliuok savo išlaidas

- Kai kurie iš jūsų, mano mokiniai, klausėte: „Kaip gali­ma išlaikyti savo piniginėje dešimtadalį pajamų, kai to, ką uždirbi, nepakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti?"-tokiais žodžiais Arkadas kreipėsi į savo mokinius antrąją die­ną. - Kurie iš jūsų vakar turėjote tuščias pinigines?

- Visi, - atsakė mokiniai.

- Tačiau jūs ne visi vienodai uždirbate. Kai kurie uždir­ba daug daugiau už kitus. Kai kurie turi išlaikyti daug di­desnes šeimas. Vis dėlto visos piniginės buvo vienodai plo­nos. Dabar pasakysiu jums neįprastą tiesą apie žmones ir žmonių sūnus. Štai ji: „Tai, ką kiekvienas iš mūsų vadina savo „būtinomis išlaidomis", jeigu neprieštarausime sakydami priešingai, visada augs kartu su mūsų pajamomis."

Nemaišykite būtinų išlaidų su savo norais. Kiekvienas iš jūsų, kartu su savo didelėmis šeimomis, turite daugiau no­rų, negu gali patenkinti jūsų uždarbis. Todėl ligi šiol jūsų pajamos buvo leidžiamos šių norų tenkinimui. Ir vis dėlto likdavo daug nepatenkintų troškimų.

Visi žmonės turi daugiau norų, negu gali patenkinti. Ma­note, kad jeigu aš turtingas, galiu tenkinti visus savo įgei­džius? Anaiptol. Mano laikas ribotas. Mano jėgos ribotos. Ribotas atstumas, kurį galiu nukeliauti. Yra ribos tam, ką aš galiu uždirbti. Ribotas ir įkarštis, su kuriuo galiu džiaugtis.

Sakau jums, kad kaip piktžolės auga lauke, kur tik žem­dirbys palieka vietos jų šaknims, taip laisvai žmoguje klesti įgeidžiai, kai tik yra galimybė juos patenkinti. Tavo troški­mų yra begalės, o patenkinti iš jų gali vos kelis.

Rūpestingai patyrinėkite savo gyvenimo įpročius. Daž­niausiai rasite tokių įprastinių išlaidų, kurias išmintingai gali­ma sumažinti arba jų atsisakyti. Tegul tavo moto būna: kiek­vieną monetą išleisti šimtu procentų ta verte, kuria norima.

Todėl užsirašyk ant molinės lentelės visus pirkinius ir rei­kalus, kuriems nori išleisti pinigus. Išsirink tai, kas būtina, ir tai, ką bus įmanoma nupirkti už devynias dešimtąsias ta­vo pajamų. Išbrauk visa kita, laikyk juos tik tos daugybės troš­kimų, kurie turi likti nepatenkinti, dalimi ir negailėk jų.

Tada suplanuok savo būtinas išlaidas. Neliesk dešimta­dalio, peninčio tavo piniginę. Tegul tai būna tavo didysis troškimas, kuris turi išsipildyti. Tobulink savo pajamų ir išlaidų santykį, sutvarkyk jį taip, kad jis tau padėtų. Pada­ryk jį savo pirmuoju pagalbininku ginant tavo storėjančią piniginę.

Čia vienas mokinys, vilkintis raudoną, auksu papuoštą drabužį, atsistojo ir tarė:

- Aš - laisvas žmogus. Manau, jog turiu teisę džiaugtis gyvenimo malonumais. Todėl aš maištauju prieš pajamų ir išlaidų skaičiavimo vergiją, kuri nustato, kiek galiu išleisti ir kam. Mano nuomone, tai atimtų iš mano gyvenimo daug malonumų ir padarytų mane ne daugiau kaip nešuliniu asilu, kuris turi nešti savo naštą. Arkadas jam atsakė:

- Kas, mano drauge, nustatytų tavo pajamas ir išlaidas?

- Pats nustatyčiau, - atsakė protestuotojas.

- Argi tokiu atveju nešulinis asilas, planuodamas savo naštą, įtrauktų į ją brangakmenius, kilimus ir sunkius ąso­čius aukso? Ne. Jis pasiimtų kelionei dykuma reikalingo šieno, grūdų bei maišą vandens. Pajamų ir išlaidų kontro­liavimo tikslas yra padėti tavo piniginei pilnėti. Tai yra pa­dėti tau patenkinti savo būtiniausius ir kitus, iki šiol priei­namus, poreikius. Tai yra suteikti tau galimybę suprasti savo didžiausius troškimus ir atskirti juos nuo atsitiktinių norų. Kaip ryški šviesa tamsiame urve, tavo pajamos ir išlai­dos parodo, kur yra nutekėjimas iš tavo piniginės, leidžia jj sustabdyti ir kontroliuoti išlaidas tik konkretiems ir džiugi­nantiems tikslams.

- Taigi tai yra antrasis vaistas tuščiai piniginei. Planuok savo išlaidas, kad turėtum monetų būtiniems dalykams, malo­numams ir savo vertingų norų patenkinimui išleisdamas ne daugiau kaip devynis dešimtadalius savo pajamų.

TREČIASIS VAISTAS   Tegul daugėja tavasis auksas

- Štai tavo piniginė pilnėja. Tu sudrausminai save, kad paliktum joje dešimtadalį savo pajamų. Tu kontroliuoji savo išlaidas, kad apsaugotum augantį turtą. Toliau apsvars­tysime būdus, kaip priversti tavo turtą dirbti ir didėti. Ma­lonu turėti piniginėje aukso - jis patenkina varganą sielą, bet nieko neuždirba. Auksas, kurį galime sukaupti iš savo uždarbio — tai tik pradžia. Turtą mums sukaups auksas tik tuomet, kai jis dirbs, — taip kalbėjo Arkadas savo moki­niams trečiąją dieną.

- "Tad kaipgi mes galime priversti savo auksą dirbti? Ma­no pirmasis kapitalo įdėjimas buvo nesėkmingas, nes aš vis­ką praradau. Tą istoriją papasakosiu vėliau. Pirmą kartą pelningai investavau paskolindamas pinigus žmogui, vardu Agaras, skydų meistrui. Tada jis kasmet pirkdavo didelius bronzos gabalus, atplukdytus iš užjūrio, ir naudodavo savo amate. Stokodamas kapitalo sumokėti pirkliams, jis skolin­davosi iš tų, kuriems pinigų nestigo. Jis buvo garbingas žmo­gus. Pardavęs skydus, grąžindavo skolas kartu su dosniom palūkanom.

Kiekvieną kartą jam paskolinęs, aš vėl skolindavau kartu su jo išmokėtomis palūkanomis. Todėl augo ne tik mano kapitalas, bet ir jo uždirbti pinigai. Maloniausia būdavo, kai šios sumos grįždavo į mano piniginę.

Sakau jums, mano mokiniai, žmogaus turtas yra ne mo­netos, kurias jis nešiojasi piniginėje; tai jo gaunamos paja­mos, aukso srovė, kuri nuolatos teka į jo piniginę ir nelei­džia jai supliukšti. To trokšta kiekvienas. To trokštate jūs, kiekvienas iš jūsų; pajamų, kurios nesiliautų plūdusios, ar jūs dirbate, ar keliaujate.

Aš gavau dideles pajamas. Tokias dideles, jog esu vadi­namas labai turtingu žmogumi. Mano paskolos Agarui bu­vo pirmasis mokymasis pelningai investuoti. Šioje situaci­joje įgijęs išminties, aš vis daugiau skolinau ir investavau, o mano kapitalas augo. Iš pradžių iš kelių šaltinių, vėliau - iš daugelio plaukė į mano piniginę auksinė turto srovė, kurią galėdavau išmintingai panaudoti.

Štai iš savo kuklių pajamų aš sukūriau auksinių vergų armiją, kurioje kiekvienas dirbo ir uždirbo dar daugiau aukso. Jiems dirbant man, triūsė ir jų vaikai bei vaikų vaikai, kol jų bendros pastangos sukūrė milžiniškas pajamas.

Padoriai uždirbant, auksas greitai gausėja. Tai jums pailiustruos šis pavyzdys. Vienas žemdirbys, gimus jo pir­majam sūnui, nunešė dešimt sidabrinių pinigų skolintojui ir liepė jam grąžinti su palūkanomis, kai jo sūnui bus dvi­dešimt metų. Pinigų skolintojas sutiko, ir jie susitarė, kad palūkanos bus ketvirtadalis tos sumos vertės kas ketveri me­tai. Kadangi šią sumą žemdirbys buvo atidėjęs į šalį kaip priklausančią sūnui, jis paprašė, kad palūkanos būtų pridė­tos prie pagrindinės sumos.

Kai berniukui sukako dvidešimt metų, žemdirbys vėl nuėjo pas pinigų skolintoją paklausti apie sidabrą. Pinigų skolintojas paaiškino, jog šią sumą išaugino procentų pro­centai, todėl pradiniai dešimt sidabrinių dabar išaugo iki trisdešimt ir pusės sidabrinio.

Žemdirbys liko patenkintas ir paliko juos pas skolintoją, nes sūnui pinigų nereikėjo. Kai sūnui sukako penkiasde­šimt metų, o jo tėvas jau buvo aname pasaulyje, pinigų skolintojas išmokėjo jam šimtą šešiasdešimt septynis sidab­rinius. Taigi per penkiasdešimt metų investuoti pinigai pa­lūkanų dėka išaugo beveik septyniolika kartų.

Tad štai trečiasis vaistas plonai piniginei: priversk dirbti kiekvieną monetą, kad ji daugintųsi kaip avys laukuose ir pa­dėtų gauti tau pajamas, turto srautą, kuris nepaliaujamai plūstų į tavo pinigine.

KETVIRTASIS VAISTAS   Saugok savo brangenybes, kad jų neprarastum

- Nesėkmė mėgsta blizgesį. Auksas žmogaus piniginėje turi būti gerai saugomas, priešingu atveju jis bus prarastas. Todėl išmintinga iš pradžių, kol dievai patikės daugiau, pasidėti ir išmokti apsaugoti nedideles sumas, - taip kalbė­jo Arkadas savo mokiniams ketvirtąją dieną. - Kiekvieną aukso savininką gundo galimybės, todėl atrodo, kad inves­tuodamas į patikimiausius projektus jis gali uždirbti dide­les sumas. Dažnai taip investuoti karštai skatina giminės ir draugai.

Pirmasis svarbus investavimo principas yra tavo pagrin­dinio turto saugumas. Ar išmintinga susivilioti didesniu uždarbiu, kai gali prarasti viską? Sakyčiau, ne. Bausmė už rizikavimą yra galimas praradimas. Prieš išsiskirdamas su savo lobiu, kruopščiai išstudijuok kiekvieną patikinimą, kad jį saugiai atgausi. Nepasiduok savo romantiškiems troški­mams greitai pralobti.

Prieš skolindamas kokiam nors žmogui, įsitikink jo gera reputacija ir sugebėjimu grąžinti, nes kitaip tu gali jam ne­norom padovanoti savo sunkiai uždirbtą turtą.

Prieš investuodamas jį į kokią nors sritį, susipažink su pavojais, kurie joje gali slypėti.

Pirmasis mano investavimas man virto tragedija. Per me­tus sukauptas santaupas aš patikėjau plytų gamintojui, var­du Azmuras, kuris keliaudavo į tolimus užjūrius ir sutiko Tire iš finikiečių nupirkti man retų brangakmenių. Jam grįžus, mes turėjome parduoti ir pasidalyti pelną. Niekšai finikiečiai pardavė jam stikliukus. Mano turtas pražuvo.

Šiandien mano patyrimas byloja, kaip buvo kvaila pasitikė­ti, kad plytų gamintojas nupirks brangakmenius.

Todėl patariu iš savo patyrimo išminties: investuodamas turtą j galimus spąstus, pernelyg nepasitikėk savąja išmin­tim. Daug geriau pasitarti su patyrusiais valdyti pinigus. Paprašęs lengvai gauna tokį patarimą ir greitai gali įgyti to­kią auksinių sumą, kuri prilygsta investuotajai. Iš tiesų tokia ir yra jos tikroji vertė, jeigu ji apsaugo tave nuo praradimo.

Taigi štai ketvirtasis vaistas plonai piniginei. Jis labai svarbus, nes prisipildžius jai su kaupu šis vaistas neleis jai ištuštėti. Saugok savo turtą nuo praradimo investuodamas tik ten, kur tavo pagrindinis turtas saugus, iš kur panorėjęs galėsi jį atsiimti ir kur gausi deramas palūkanas. Pasitark su išmintin­gais žmonėmis. Brangink patarimą tų, kurie turi patyrimo pel­ningai valdyti auksą. Tegul jų išmintis apsaugo tavo turtą nuo pavojingų investavimų.

PENKTASIS VAISTAS   Teneša pelną tau tavo namai

- Jeigu žmogus pasidėjo devintąją dalį savo uždarbio, kad pragyventų ir džiaugtųsi gyvenimu, ir jeigu kiekvieną iš šių devynių dalių jis sugebės pelningai investuoti nepakenk­damas savo gerovei, jo turtas augs dar greičiau, — taip kal­bėjo Arkadas savo mokiniams per penktąją pamoką. — Per­nelyg daug mūsiškių babiloniečių augina savo šeimas ne­priderančiuose kvartaluose. Priekabiems valdininkams jie moka didžiulius mokesčius už kambarius, kuriuose jų žmo­noms nėra vietos auginti moters širdį džiuginančias gėles, o jų vaikai neturi kur žaisti, išskyrus nešvarias gatveles.

Jokio žmogaus šeima negali džiaugtis gyvenimu neturė­dama sklypo, kur vaikai galėtų žaisti ant švarios žemės, o žmonos - auginti ne tik gėles, bet ir daug gerų augalų šei­mai išmaitinti.

Džiaugiasi žmogaus širdis, kai jis valgo figas nuo savo medžių ir vynuoges nuo savo vynuogienojų. Nuolatinė gy­venamoji vieta, kurią jis su pasididžiavimu gali prižiūrėti, įkvepia jam pasitikėjimo ir dar labiau skatina kažko siekti. Todėl kiekvienam siūlau turėti savą stogą virš galvos, po kuriuo galėtumėte prisiglausti.

Kiekvienam tikslo siekiančiam žmogui ne per sunku įsi­gyti ir namą. Argi mūsų didysis karalius neišplėtė Babilono ribų taip, kad jame daug žemių dabar nenaudojamos ir gali būti už prieinamiausią kainą nupirktos?

Be to, sakau jums, mano mokiniai, pinigų skolintojai mielai atsižvelgia į savo šeimai namą bei žemę įgyti siekian­čių žmonių norus. Jeigu turi pakankamą šiam tikslui reika­lingos sumos dalį, likusiąją gali drąsiai pasiskolinti, kad su­mokėtum plytų gamintojui bei statybininkui.

Kai namas bus pastatytas, tu galėsi mokėti pinigų sko­lintojui taip pat reguliariai, kaip mokėjai valdininkui. Ka­dangi kiekvieną kartą sumokėjus tavo skola mažės, jai visiš­kai grąžinti prisireiks vos kelerių metų.

Tada tavo širdis bus patenkinta, nes turėsi savo paties valdomą vertingą nuosavybę ir vieninteliai mokesčiai — bus mokesčiai karaliui.

Be to, tavo geroji žmona dažniau eis prie upės skalbti tavo drabužių, kad kiekvieną kartą grįždama galėtų parneš­ti tymą vandens ir palieti augalus.

Taigi daug kuo palaimintas žmogus, turintis savo namą. Jis labai sumažina savo pragyvenimo išlaidas, ir atsiranda dau­giau pajamų malonumams bei jo norų patenkinimui. Tad štai penktasis vaistas plonai piniginei: „ Turėk savo namą ".

ŠEŠTASIS VAISTAS   Užsigarantuok pajamas ateičiai

- Kiekvieno žmogaus gyvenimas prasideda vaikyste ir baigiasi senatve. Toks jau gyvenimo kelias, ir niekas negali iš jo išklysti, nebent dievai pašauktų pirma laiko j anapusi­nį pasaulį. Todėl sakau, jog žmogui dera pasirūpinti tinka­momis pajamomis ateičiai, kai jis nebebus jaunas, ir paruošti atsargas savo šeimai, tuo atveju, jeigu jo nebebūtų kartu ir jis negalėtų jos išlaikyti ir aprūpinti. Per šią pamoką sužinosite, kaip turėti pilną piniginę, kai laikas bus padaręs tave nebe tokiu gabiu mokytis, - taip į savo mokinius Arkadas krei­pėsi šeštąją dieną. - Žmogus, kuris suprasdamas turto dės­nius įgijo jam pelną nešantį perteklių, turi pasirūpinti atei­ties dienomis. Jis turi suplanuoti tam tikrus investavimus arba atsargas, kurios saugiai išliktų daugelį metų, bet būtų prieinamos, kai išmuš jo išmintingai numatyta valanda.

Saugiai pasirūpinti savo ateitimi žmogus gali įvairiai. Jis gali susirasti slaptavietę ir ten pasidėti savo brangenybes. Vis dėlto, kad ir kaip gudriai paslėptas, jas gali rasti vagys. Todėl šio plano nesiūlau.

Šiam tikslui žmogus gali nusipirkti namų ar žemių. Iš­mintingai atsižvelgus į jų būsimą naudingumą bei vertę atei­tyje, jie-visam laikui išliks vertingi, o jų teikiamas pelnas arba pardavimas puikiai aprūpins.

Žmogus gali nedidelę sumą paskolinti pinigų skolinto­jui ir reguliariai ją padidinti. Prie jos augimo labai prisidės pinigų skolintojo mokamos palūkanos. Aš pažįstu sandalų meistrą, vardu Ansanas, kuris man neseniai pasakojo, kad jis aštuonerius metus kiekvieną savaitę pinigų skolintojui duodavo po du sidabrinius. Pinigų skolintojas neseniai įtei­kė jam apskaitą, kuri jį be galo nudžiugino. Bendra jo ne­didelių indėlių suma su palūkanomis, kurios kas ketveri metai sudarydavo ketvirtadalį jos vertės, dabar buvo tūks­tantis keturiasdešimt sidabrinių.

Aš mielai paskatinau jį tai daryti ir toliau, savojo skaičių mokslo pažinimo pagalba pademonstruodamas, kad jeigu jis nesiliaus reguliariai pasidėjęs kas savaitę vos po du si­dabrinius, dar po dvidešimt metų pinigų skolintojas jam bus skolingas keturis tūkstančius sidabrinių, ir tos sumos užteks likusiam jo gyvenimui.

Žinoma, kai tokios mažos, bet nuolatinės įmokos gali būti tokios pelningos, kiekvienas gali įstengti sukaupti turtą savo senatvei ir apsaugoti savo šeimą, nesvarbu kiek sėkminga būtų jo veikla bei investavimai.

Galėčiau apie tai pasakyti dar daugiau. Esu įsitikinęs, kad vieną dieną išmintingai mąstantis žmogus sukurs planą, kuris apdraus mirties atveju, kai daugelis žmonių regulia­riai mokės po truputį ir susidarys pakankamai didelė suma kiekvienai Anapus išėjusiojo šeimai. Mano nuomone, tai būtų kažkas pageidautino, ir aš labai tai siūlyčiau. Tačiau šiandien tokio plano nėra, nes jis turi peržengti kiekvieno žmogaus asmeninio gyvenimo ir kiekvienos partnerystės ri­bas. Jis turi būti toks stabilus kaip karaliaus sostas. Jaučiu, jog vieną dieną toks planas gims, ir bus didis palaiminimas daugeliui žmonių, nes netgi pirmasis nedidelis {mokėjimas mirusiojo šeimai suteiks galimybę gauti padorų turtą.

Tačiau mes gyvename ne ateitimi, o dabartimi, todėl turime pasinaudoti savais tikslų siekimo būdais ir priemo­nėmis. Todėl patariu visiems imtis išmintingai ir gerai apgal­votų metodų prieš tuščią piniginę savo gyvenimo saulėly­dyje. Mat tuščia pinigine nebesugebančiam uždirbti žmogui ar savo galvą praradusiai šeimai yra skaudi tragedija.

Tad štai šeštasis vaistas plonai piniginei: Iš anksto pasirū­pink savo senatvės poreikiais ir šeimos apsauga.

SEPTINTASIS VAISTAS   Ugdyk savo sugebėjimą uždirbti

- Šiandien, mano mokiniai, aš kalbėsiu apie vieną iš gyvybiškai svarbiausių vaistų plonai piniginei. Tačiau kal­bėsiu ne apie auksą, o apie jus - prieš mane sėdinčius ir įvairiaspalviais drabužiais vilkinčius žmones. Aš kalbėsiu apie tuos dalykus žmonių protuose ir gyvenimuose, kurie pade­da arba trukdo jiems pasiekti sėkmę, - taip Arkadas kreipė­si į savo mokinius septintąją dieną. — Neseniai pas mane atėjo vienas jaunuolis norėdamas pasiskolinti. Kai paklau­siau, kodėl jis stokoja, jis atsakė, kad uždarbio neužtenka išlaidoms padengti. Tada aš paaiškinau jam, jog jis blogas klientas pinigų skolintojui, nes nesugeba uždirbti tiek, kad grąžintų skolą.

„Tau reikia, jaunuoli, daugiau uždirbti, - pasakiau jam. - Kas trukdo tai padaryti?"

„Aš darau viską, ką galiu, - atsakė jis. - Per du mėnesius šešis kartus ėjau pas savo šeimininką reikalaudamas padi­dinti užmokestį, bet nesėkmingai. Niekas kitas negalėjo ei­ti dažniau."

Jo naivumas mums gali sukelti šypseną, tačiau vienas iš jo gyvybiškai svarbių poreikių buvo padidinti savo paja­mas. Jis degė troškimu daugiau uždirbti, ir tai buvo geras bei pagirtinas troškimas.

Prieš pradėdamas kažko siekti, pirmiausia turi to trokšti. Šie troškimai turi būti tvirti ir aiškūs. Nekonkretūs troškimai yra tik silpnas ilgesys, per menkas tikslas žmogui norinčiam tapti turtingu. Bet jeigu žmogus trokšta turėti penkis auksi­nius, tai jau realesnis troškimas, kurio išsipildymo jis gali siekti. Tikslingai siekdamas ir patenkinęs savo troškimą įsi­gyti penkis auksinius, jis gali rasti panašių būdų įsigyti dešimt, vėliau dvidešimt, dar vėliau tūkstantį auksinių, ir štai — jis jau turtingas. Mokydamasis išsaugoti savo konkre­tų nedidelį troškimą, jis išmoks išsaugoti ir didesnįjį. Taip yra kaupiamas ir turtas: iš pradžių mažomis sumomis, po to, žmogui išmokus ir tapus gabesniu, didesnėmis.

Troškimai turi būti paprasti ir konkretūs. Jeigu jų per daug, jie pernelyg neaiškūs ar pranoksta žmogaus sugebėji­mą juos įgyvendinti, tokie troškimai sužlugdo su jais susiju­sį tikslą.

Žmogui tobulinant save pašaukimo srityje auga ir jo suge­bėjimas uždirbti. Tais laikais, kai aš buvau kuklus raštinin­kas, raižantis molinę lentelę už kelias varines monetas per dieną, pastebėdavau, kad kiti dirbantieji daugiau atlikdavo ir daugiau uždirbdavo. Taigi aš pasiryžau būti nepralenkia­mas. Neilgai trukus aš supratau jų sėkmės priežastis. Didesnis susidomėjimas savo darbu, didesnis susitelkimas ties savo užduotimi, atkaklesnės pastangos, ir štai - mažai kas galėjo išraižyti per dieną daugiau lentelių už mane. Už savo dides­nius sugebėjimus gana greitai susilaukiau atlygio, ir nerei­kėjo šešis kartus eiti pas šeimininką prašant pripažinimo.

Kuo mes išmintingesni, tuo daugiau galime uždirbti. Žmogus, kuris siekia ištobulinti savo amatą, bus dosniai apdovanotas. Jeigu jis menininkas, gali siekti išmokti ga­biausių tos srities meistrų metodų ir priemonių. Jeigu jis teisės ar gydymo žinovas, jis gali pasitarti ir pasikeisti patir­timi su kitais savo pašaukimo žmonėmis. Jei jis pirklys, gali nuolat ieškoti geresnių prekių, kurias galėtų pigiau įsigyti.

Kai įžvalgus žmogus siekia tobulinti savo sugebėjimus norėdamas geriau tarnauti savo darbdaviui, jo reikalai visa­da pasikeis ir pagerės. Todėl visus raginu daryti pažangą ir nestovėti vietoje, kad neatsiliktumėte.

Didėjant patirčiai žmogaus gyvenimas praturtėja daugeliu dalykų. Kiekvienas save gerbiantis žmogus turėtų:

1. Kiek galėdamas greičiau grąžinti skolas ir nepirkti to, už ką negalės susimokėti.
2. Rūpintis savo šeima, kad ji galėtų gerai apie jį galvoti ir kalbėti.
3. Parašyti testamentą, kad dievams jį pašaukus jo turtas būtų tinkamai ir garbingai padalytas.
4. Užjausti nelaimės sužalotus bei palaužtus ir kiek įmano­ma jiems padėti. Rūpintis tais, kurie jam brangūs.

Taigi septintasis ir paskutinis vaistas plonai piniginei yra ugdyti savo sugebėjimus, mokytis ir kaupti išmintį, tapti nagingesniu, taip elgtis iš pagarbos sau. Norint įgyvendinti savo rūpestingai apsvarstytus troškimus, turi įgyti pasitikėjimo savimi.

Tad štai septyni vaistai plonai piniginei, kuriuos iš ilgo ir sėkmingo gyvenimo patirties siūlau kiekvienam, trokš­tančiam praturtėti.

Babilone, mano mokiniai, yra daugiau aukso, negu jūs svajojote. Jo yra apsčiai visiems.

Eikite ir praktikuokite šias tiesas, kad galėtumėte klestė­ti bei turtėti, - tai jūsų teisė.

Eikite ir mokykite šių tiesų, kad kiekvienas garbingas jo didenybės pavaldinys galėtų įsigyti didelę mūsų mylimo miesto gėrybių dalį.