1 Skyrius. ŽMONIŲ ELGESYS DARBE >> 1.2. ŽMOGAUS ELGSENOS PRIGIMTIS

Maslou piramidė

Alternatyvus būdas paaiškinti žmogaus elgseną yra susijęs su poreikių, kuriuos žmogus siekia patenkinti, suvokimu. Pagal Maslou (Maslow, 1943) pasiūlytą teoriją esama 5 poreikių lygmenų, lemiančių žmonių elgseną:

  1. fiziologiniai poreikiai: maistas, vanduo, pastogė;
  2. saugumo poreikiai: apsauga nuo pavojų, grėsmių ir vargų;
  3. socialiniai poreikiai: priklausomybės kokiai nors grupei jausmas, draugystė, parama;
  4. poreikis būti gerbiamam ir pripažintam: savivertė, reputacija, statusas, aplinkinių pagarba ir pripažinimas.
  5. savęs aktualizavimo (saviraiškos) poreikis: poreikis išreikšti savo galimybes siekiant nuolat tobulėti.

 

Kas yra laimė?

Kad taptų laimingas, muzikantas turi kurti muziką, tapytojas turi tapyti paveikslus, poetas – rašyti eiles. Žmogus turi tapti tuo, kuo jis gali tapti. Tai mes vadiname savęs aktualizavimo poreikiu... Tai reiškia žmogaus norą išreikšti savo potencialą, glūdinčias jame galimybes, tapti tuo, kuo jis sugeba tapti.

Maslou, 1943

Penki išvardinti lygmenys, pasak Maslou, sudaro poreikių hierarchiją, pavaizduotą 1.3. pav. Maslou teigia, kad poreikiai sudaro hierarchiją (arba piramidę), kadangi žemesniojo lygmens poreikius būtina patenkinti pirmiausiai. Tik patenkinęs šiuos poreikius, žmogus siekia patenkinti aukštesniojo lygmens poreikius. Taip, sušalęs ir išalkęs žmogus sutelks visą savo dėmesį ir pastangas šilumai ir maistui gauti, pamiršdamas apie aukštesniojo lygmens poreikius. Sušilęs ir pasisotinęs, jis pradės ieškoti saugumo, o vėliau ir malonumų bendraudamas su kitais žmonėmis. 

 

 Paveikslėlis 1.3.Maslou poreikių piramidė

Iš Maslou teorijos galima daryti išvadą, kad patenkinę žemesniojo lygmens poreikius, mes atkreipiame savo dėmesį į kito lygmens poreikius, kurie mums įdomūs tol, kol jų nepatenkinsime. Maslou teigia, kad bandydami „išreikšti save“ mes visi pereiname nuo vieno hierarchijos lygmens prie kito. Vis dėlto saviraiškos samprata yra ginčytina, kadangi atlikdami tik nedaug darbų mes galime patenkinti šį poreikį. Judėjimas aukštyn per poreikių hierarchiją bus nebūtinai toks tiesus, kaip spėjo Maslou. Mus gali veikti mūsų nepatenkinti aukšti poreikiai ir tuo pačiu metu mes galime turėti ir žemesniojo lygmens poreikių. Vienas iš Maslou teorijos padarinių yra tas, jog aukštesniojo lygmens poreikiai – pagarbos ir saviraiškos poreikiai – stipriai lemia mūsų elgseną, kadangi jie stiprėja tenkinant kitus poreikius. Žemesniojo lygmens poreikių svarba mažėja juos tenkinant. Taigi, būtina sukurti tokią darbuotojo atlyginimo darbe schemą, kuri padėtų žmogui kilti aukštyn nuo vieno poreikių lygmens prie kito. Praktiškai tai reiškia, kad vadybos vaidmuo yra padėti darbuotojui rasti savo darbo prasmę ir kuo daugiau tobulinti savo galimybes.

Pagalvok, kaip sunku pakeisti save, ir tu suprasi kokios bergždžios tavo pastangos bent kiek pakeisti kitus. 

                                                                                                        VOLTERAS

Nepaisant to, kad pasirodžiusi Maslou teorija vėliau ir susilaukė gana griežtos kritikos už nelankstumą ir schematiškumą, Maslou svariai prisidėjo prie gilesnio žmogaus elgsenos darbe prigimties sampratos.